Paskelbti specialiosios „Eurobarometro“ apklausos rezultatai rodo, kad Europos piliečiai tvirtai remia bendrą saugumo ir gynybos politiką ir tikisi, kad ES palaipsniui išsivaduos iš priklausomybės nuo rusiškų energijos šaltinių.
ES atsakas į Rusijos invaziją į Ukrainą. Panašiai kaip gegužės 5 d. specialiosios „Eurobarometro“ apklausos rezultatai, šiandien paskelbti duomenys patvirtina, kad dauguma europiečių yra patenkinti tuo, kaip ES (ES 59 proc., Lietuvoje 63 proc.) ir jų vyriausybė (ES 57 proc., Lietuvoje 81 proc.) reagavo į Rusijos invaziją į Ukrainą. Labiausiai pritariama humanitariniams veiksmams (ES 93 proc., Lietuvoje 97 proc.), po to – nuo karo bėgančių ukrainiečių priėmimui ES (ES 91 proc., Lietuvoje 96 proc.). 80 proc. apklaustųjų europiečių (83 proc. lietuvių) pritaria ekonominėms sankcijoms Rusijos valdžiai, įmonėms ir asmenims, o 70 proc. europiečių (86 proc. lietuvių) – karinės įrangos tiekimo ir pristatymo į Ukrainą finansavimui.
Gynyba ir saugumas. Didžioji dauguma ES piliečių (ES 81 proc., Lietuvoje 90 proc.) pritaria bendrai ES valstybių narių gynybos ir saugumo politikai. Šios nuomonės laikosi bent du trečdaliai kiekvienos šalies respondentų. Be to, 93 proc. europiečių (97 proc. lietuvių) pritaria tam, kad, jei reikėtų ginti ES teritoriją, valstybės narės turėtų veikti kartu, o 85 proc. europiečių (94 proc. lietuvių) mano, kad reikėtų stiprinti ES lygmens bendradarbiavimą gynybos srityje.
Energetinis savarankiškumas. „Eurobarometro“ apklausa taip pat rodo didelę paramą plano „RePowerEU“ tikslams. 87 proc. respondentų Europos Sąjungoje (89 proc. Lietuvoje) mano, kad ES turėtų kuo greičiau sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų energijos šaltinių. 80 proc. europiečių (80 proc. lietuvių) sutinka, kad energetikos politika gali padėti ginti strateginius ES interesus. 86 proc. europiečių (88 proc. lietuvių) mano, kad naftos ir dujų importo mažinimas ir investicijos į atsinaujinančiąją energiją prisideda prie mūsų bendro saugumo, o 87 proc. europiečių (84 proc. lietuvių) mano, kad didindami energijos vartojimo efektyvumą tapsime mažiau priklausomi nuo energijos gamintojų, kurie yra už ES ribų. 85 proc. europiečių (89 proc. lietuvių) norėtų, kad ES daug investuotų į atsinaujinančiąją energiją.
Kova su klimato kaita. 85 proc. europiečių (88 proc. lietuvių) mano, kad kova su klimato kaita gali būti naudinga jų sveikatai ir gerovei. Tokia pat dalis europiečių (82 proc. lietuvių) mano, kad ji gali atverti naujų galimybių inovacijoms, investicijoms ir darbo vietų kūrimui. Nors 49 proc. europiečių (61 proc. lietuvių) baiminasi, kad nuo kovos su klimato kaita gali nukentėti mūsų ekonomika, 83 proc. (82 proc. Lietuvoje) mano, kad ateityje šios pastangos gali padėti sumažinti ekologinę žalą, kuri be jų būtų didesnė. Be to, 81 proc. europiečių (79 proc. lietuvių) mano, kad ilgainiui atsinaujinančioji energija gali sumažinti kainą, kurią mokame už energijos vartojimą.
Pagrindiniai prioritetai. Specialiosios „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, europiečiai mano, kad dabartinėmis aplinkybėmis pagrindiniai 2022 m. prioritetai turėtų būti gynyba ir saugumas (ES 34 proc., Lietuvoje 52 proc.) ir didesnis ES ir jos valstybių narių savarankiškumas apsirūpinant energija (ES 26 proc., Lietuvoje 13 proc.). Taip pat labai aktualūs yra ekonominė padėtis (ES 24 proc., Lietuvoje 32 proc.), aplinka ir klimato kaita (ES 22 proc., Lietuvoje 8 proc.) ir nedarbas (ES 21 proc., Lietuvoje 25 proc.).
Koronaviruso pandemija. Dauguma respondentų patenkinti tuo, kaip skiepijimo strategiją vykdė ES (ES 58 proc., Lietuvoje 63 proc.) ir jų pačių vyriausybė (ES ir Lietuvoje 59 proc.).
Specialioji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 526 „Pagrindiniai mūsų laikų iššūkiai: 2022 m. ES“ buvo surengta 2022 m. balandžio 19 d.–gegužės 16 d. visose 27 ES valstybėse narėse per tiesioginius ir internetinius pokalbius. 27 ES valstybėse narėse surengti 26 758 pokalbiai.